Įtraukusis ugdymas – tai procesas, užtikrinantis kokybišką ugdymą (-si) visiems jo dalyviams, jo esmę sudaro kiekvieno vaiko vienodos vertės pripažinimas ir pagalba, leidžianti kiekvienam mokytis individualiu tempu, pagal galimybes, poreikius ir interesus. Įtraukusis ugdymas apibūdinamas kaip teikiantis lygias ugdymosi galimybes visiems nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Ilgą laiką įtraukusis ugdymas buvo siejamas tik su mokymosi sąlygų užtikrinimu sutrikimų ir negalių turintiems vaikams. Vis dėl to, ne tik ši vaikų grupė gali patirti atskirtį, todėl svarbu pripažinti, kad kitoks, savitas, unikalus yra kiekvienas vaikas ir kreipti dėmesį į visų besimokančiųjų gabumus, pajėgumą, domėjimąsi ir individualumą (Vaitkuvienė-Zimina, 2016; Girdzijauskienė ir Sakadolskienė, 2018).
Esminė įtraukiojo ugdymo prielaida ir siekiamybė yra tokiu būdu panaikinti atskirtį ir diskriminaciją (Mărgărițoiu, 2018). Vis dėl to, norint siekti šio tikslo, visai mokyklos bendruomenei reikia įdėti daug darbo, laiko ir pastangų: dažnai būtina keisti vertybių sistemą, pažiūras, elgesį ir pasaulėžiūrą. Kaip savo straipsnyje išskiria Petrulytė (2015), įtraukusis ugdymas kuria atvirą ir integruotą visuomenę, užtikrina vaikų lygias teises ir galimybes, skatina visų vaikų aktyvumą ir kūrybiškumą bei itin veiksmingai prisideda prie vaikų sveikatos ir psichologinės gerovės stiprinimo. Be to, vienas iš pamatinių įtraukiojo ugdymo principų – bendruomeniškumo puoselėjimas, kai ugdomas kiekvieno bendruomenės nario atsakingumas už kitų jos narių visavertį dalyvavimą (Galkienė, 2013). Būtent bendruomeniškumo kūrimas ir puoselėjimas bei visi kiti įtraukiojo ugdymo principai gali stipriai prisidėti prie vaikų atskirties ir patiriamų patyčių, kurių, deja, mūsų mokyklose dar labai daug, prevencijos.
Galiausiai, nors įtraukusis ugdymas tikrai turi be galo daug privalumų ir požiūris į skirtingus ugdymosi poreikius turinčius vaikus mokykloje po truputį keičiasi, tačiau ne visos mokyklos ryžtasi taikyti įtraukiojo ugdymo principus. Dėl to yra ypatingai svarbu dalintis gerąja patirtimi, įkvėpti savo pavyzdžiu ir kartu kurti įtraukią švietimo bendruomenę.
Agota Statkutė
Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantė
Šaltiniai:
Galkienė, A. (2013). Specialiojo ugdymo kaita: nuo atskirties pripažinimo link.
Girdzijauskienė, R., & Sakadolskienė, E. (2018). Būsimųjų muzikos mokytojų rengimas įtraukiajam ugdymui. Pedagogy Studies/Pedagogika, 131(3).
(Mărgărițoiu, A. (2018). INCLUSIVE EDUCATION-A CONSTRUCT WITH DIFFERENT MEANINGS FOR FAMILIES AND TEACHERS. Jus et Civitas, 69(1).)
Petrulytė, A. (2015). Psichologo veiklos prioritetai įtraukiojo ugdymo kontekste. Pedagogy Studies/Pedagogika, 118(2).
Vaitkuvienė-Zimina, Ž. (2016). Pagalbos mokiniui sistemos tobulinimas mokyklos lygmeniu orientuojantis į įtraukiojo ugdymo uždavinius. Visagino, Verdenės“ gimnazijos atvejis (Doctoral dissertation, Lithuanian University of Educational Sciences).
Teisinė, metodinė, mokslinė informacija http://www.sppc.lt/veikla/
Įtraukusis ugdymas praktikoje:
1. ĮTRAUKIOJO UGDYMO PATIRTIS VILNIAUS MEDEINOS PRADINĖJE MOKYKLOJE. Projektas „Būkime pažįstami”.
