2018 m. kovo 20-21 d. Europos šiuolaikinių kalbų centre ( toliau – EŠKC) vyko projekto „Mokymosi aplinkos, kuriose kalbos klesti“ kūrėjų, ekspertų ir mokyklų atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo ir Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė Romualda Raguotienė.

Kalbant apie projekto kontekstą, reiktų paminėti, kad nuo 1960-ųjų Europos Taryba aktyviai skatino kalbų mokymąsi, siekdama išsaugoti kultūrinį tautų palikimą, tobulinti savitarpio komunikaciją ir supratimą tarp įvairių kultūrų atstovų, kovodama prieš ksenofobiją ir tolerancijos trūkumą. 1994 metais aštuonios šalys, Europos Tarybos narės,  įkūrė EŠKC, kuris įgyvendina kalbų mokymąsi tobulinančius projektus, vadovaudamasis bendromis europiečiams vertybėmis, tokiomis, kaip: žmogaus teisės, pagarba žmogaus gyvybei, taika, demokratija, solidarumas ir kitos.

Aptariamo projekto pavadinimas nusako pagrindinę jo metu sprendžiamą problemą – kaip apibūdinti ir kaip kurti aplinkas, kuriose tobulėtų kalbiniai įgūdžiai. Galvojama ne tik apie gimtąją kalbą, bet ir apie tai, kaip atsižvelgti į būtinybę mokytis kalbų tautiniu požiūriu įvairėjančioje mūsų aplinkoje.  Negali būti vienos visiems mokytojams ir mokiniams palankios kalbų mokymuisi aplinkos. Turime gerai suvokti savo mokyklos kontekstą, savo mokinių poreikius ir ugdymo (si) prioritetus. Projekto ekspertai, bendradarbiaudami su visa projekto bendruomene, kuria instrumentus, kurie padės kiekvienai mokyklai kritiškai apmąstyti savo darbo praktikas ir jas tobulinti. Ugdymosi aplinka suvokiama kaip fizinis, psichologinis, ekonominis ir socialinis mokymosi kontekstas, pradedant asmeniniu ir baigiant visuomeniniu lygiu. Ji apima kalbų, komunikacijos, vertybių, pilietiškumo, profesijos, tarptautinių ryšių ir kitus aspektus.

Tyrimais nustatyta, kad kalba turi didelę reikšmę mokantis visų dalykų. Pavyzdžiui, analizuodami kas lemia matematikos mokymosi sėkmę, 30% turėtume skirti kalbiniams  įgūdžiams. Todėl kalbų mokytis reikia, bendradarbiaujant visų dalykų mokytojams ir įtraukiant tėvus. Šio projekto metu mėginama atsakyti į tris pagrindinius klausimus:

  • Kaip įprasminti kalbų mokymąsi?
  • Kaip kalbinius įgūdžius tobulinti viso ugdymo proceso metu?
  • Kaip įvairių kalbų mokymasis padeda siekti bendrųjų ugdymo tikslų?

Susitikimo dalyviai turėjo galimybę susipažinti ir su kitų projektų metu sukurtais resursais,  grupėse aptarti savo įgyvendinamus projektus, numatyti tolesnius žingsnius, kuriant palankią kalbų mokymuisi aplinką.